Šiandieną Lietuvos regionus, tame tarpe ir Trakus vienas po kito paliko stambūs Lietuvos bankai, plečiantys savo veiklą tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Skaitmenizacija palietė visas industrijas, tame tarpe ir bankinę. Kada žmonių srautai sumažėjo, o dabartinės technologijos leidžia daugumą operacijų vykdyti be banko darbuotojų pagalbos, taip ir atsitiko.
Deja, bankinių paslaugų poreikis niekur nedingo. Siekis kuo daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę, nebylūs bankomatai yra ne visiems rajonų gyventojams prie širdies. Nemaža dalis gyventojų nėra pasirengę naudotis elektroniniais kanalais ir pirmenybę vis dar teikia gryniesiems pinigams.
Pagal atliekamus tyrimus yra nustatyta, kad beveik kas antras Lietuvos gyventojas per metus bent kartą apsilanko banko skyriuje, kai reikia uždaryti sąskaitą ar atnaujinti duomenis, didinti limitus operacijų, staiga prireikus keisti kortelę ar dėl kitų paslaugų gyventojams tenka važiuoti į Vilnių ar kitų miestų bankų padalinius. Mažėjant bankų skaičiui, daugiausiai nepatogumų patiria vyresnio amžiaus Trakų ir atokiuose rajono gyvenvietėse gyvenantys žmonės. Be to, jie nori pasikalbėti akis į akį su banko darbuotoju, išsiaiškinti lėšų taupymo ar skolinimosi bei komunalinių paslaugų mokesčių galimybes. Finansinės paslaugos dažnai yra sudėtingos ir reikalauja specifinių žinių, todėl natūralu, kad gyventojai jaučia poreikį pasitarti su bankininku.
Kartais sakoma, dabar galima pasikonsultuoti ir mobiliuoju telefonu. Bet mes kalbame apie tam tikrą žmogaus gyvenimo sferą – finansus. Juk žmonės daug ir sunkiai dirba, tie pinigai neateina lengvai ir, kai juos reikia investuoti, padaryti vieną ar kitą sprendimą su pinigais, galų gale imti paskolą, žmogus nori fizinio kontakto. Ypač dabar, kai vėl pasaulis ruošiasi ekonominei krizei, pasiekti norimą vieną ar kitą materialinę gerovę yra sunkiau nei bet kada. Tačiau kaip bebūtų, visi siekiame gyventi geriau, pasiturinčiai, dėl to yra labai svarbu išvengti savo biudžeto tvarkymo ar kredito ėmimo klaidų.
Šiandieninėje žiniasklaidoje nuolat girdime, kad yra gaivinama Valstybinio banko idėja. Lietuvos banko vadovų bei atsakingų politikų diskusijose kalbama apie tai, kad nacionalinis bankas ypač pasiteisintų Lietuvos regionuose, iš kur išėjo komerciniai bankai. Tačiau labai įdomu ar kas nors paskaičiavo kiek Lietuvos Vyriausybei reiks naujų investicijų, kad draudimo kompanijos bei paskutinio laikmečio suniokoti Lietuvos paštai galėtų tapti Lietuvos Valstybinio banko skyriais? Pašto darbuotojai, vadinami paštininkais dirbs ir paskolų vadybininkais, aptarnaus klientus grynais ir negrynais pinigais? Ar kas nors įvertino pačių darbuotojų saugumą, jų sunkias darbo sąlygas naujai kuriamoje tokioje paslaugų sferoje?
Anksčiau centrinę Trakų miesto Vytauto gatvę buvo galima pavadinti Lietuvos bankų lopšiu. Šiuo metu čia liko tik keletas bankomatų. Patalpos yra pertvarkomos, kuriasi naujos verslo įmonės.
Mieli Trakų rajono gyventojai, nenusiminkime, kad Trakus paliko Lietuvos komercinių bankų skyriai. Juk turime Trakų kredito uniją, įsikūrusią pačiame Trakų miesto centre, Vytauto g. 19-1, bendruomeniškumo principais sėkmingai veikiančią jau penkiolika metų. Čia Jūs ne tik kredito unijos klientai, Jūs esate kredito unijos nariai ir šios finansinės institucijos šeimininkai. Kredito unijos įstatuose aiškiai nurodyta, kad kiekvienas kredito unijos narys turi privalomą pajų, tai reiškia turi balso teisę, sprendžiant kredito unijos ekonominius – finansinius reikalus. Ateikite į kredito uniją, čia Jūs visuomet esate laukiami.
Šiandieną istoriniai Trakai ruošiasi tapti 2020 metų Lietuvos kultūros sostine. Lietuvos valdovų Kęstučio ir Vytauto Didžiojo tėvonija taps kultūrinių iniciatyvų centru, gebančiu atstovauti kultūringą Trakų rajono savivaldybės visuomenę.
Kultūrinių naujovių ir tradicijų darnos reiškinį į gražią visumą, tikiu, apjungs ir aplinkui besikuriančios verslo, naujų paslaugų bei stabilios, verslo patirtį turinčios įmonės. Tame tarpe esame ir mes – Trakų kredito unija. Tvirtai tikiu, kad ir toliau išliksime pagrindine Trakų rajono finansine institucija. Juk tik būdami visi kartu, mes galime pasiekti daugiau!
Administracijos vadovė Jadvyga Dzencevičienė
Atgal 
